Viskas, su kuo susiduriame savo kasdieniame gyvenime, išskiria šiluminę energiją – neišimtis ir ledas. Kuo objektas karštesnis, tuo daugiau šiluminės energijos jis išskiria. Skleidžiama šiluminė energija dar vadinama „šilumos parašu“.

Termovizija, kartais dar vadinama termografija, yra vienas iš šiluminės patikros būdų metodų. Šiame metode dažniausiai naudojamas nekontaktinis elektromagnetinės spinduliuotės aptikimas vidutinio infraraudonųjų spindulių juostoje. Todėl infraraudonųjų spindulių kamera gali užfiksuoti fizinių kūnų skleidžiamą šiluminę spinduliuotę maždaug nuo -40°C iki +2000°C temperatūroje. Įprastai, šiluminės kameros užfiksuoja nuo -20°C iki 400°C. Vienas pagrindinių termovizijos privalumų yra jo neinvaziškumas – galima atlikti temperatūros matavimus pavojingose ar sunkiai pasiekiamose vietose. Termovizijos pagalba galima greitai diagnozuoti tinkamą elektrinių ir elektroninių komponentų, pramoninės automatikos sistemas veikimą, objektų, tokių kaip mašinos, krosnys ir kt., šildymo vienodumą. Pagrindinis termovizijos prietaisas yra termokamera arba termovizorius – tai bekontaktis, dažniausiai nešiojamas įrenginys, kuris aptinka infraraudonųjų spindulių energiją (šilumą) ir paverčia ją vaizdu prietaiso ekrane. Šiluminė kamera sudaryta iš objektyvo, šiluminio jutiklio (matricos), elektronikos, kuri apdoroja matavimus ir patvaraus mechaninio korpuso.

Termovizorių skiriamosios gebos yra mažos, lyginant su įprastomis kameromis ar fotoaparatais, nes termo prietaisuose esančios šiluminės matricos turi aptikti energiją, kurios bangos ilgis yra daug didesnis nei matomos šviesos. Nepaisant to, esant dviems, vienas šalia kito, objektams su skirtingomis temperatūromis – jie bus gana aiškiai matomi termovizoriui, nepriklausomai nuo apšvietimo sąlygų. Ši savybė leidžia termovizorius naudoti visiškoje tamsoje, dūmų pilnoje aplinkoje ar dėl kitų priežasčių, sunkiai matomose aplinkose.

• Šilto oro nuotėkį ir šalto oro patekimo vietas
• Langų ir durų montavimo technologinius pažeidimus.
• Apšiltinimo darbų ir medžiagų technologinius pažeidimus.
• Kondensato atsiradimo vietas ir priežastis.
• Šildinimo sistemų užkimšimo vietas.
• Vamzdžių ir stogų pratekėjimo vietas.
• Nesklandumus apšiltintų grindų sistemoje.
• Vietas, kuriose gali atsirasti pelėsiai ir grybeliai.
• Elektros laidų ir sujungimo kontaktų perkaitimo vietas.
• Ir daugelį kitų dalykų.